Duona, medus ir švieži agurkai

Ragavote? Jei ne, tikrai vertėtų. Ypač jei medus šviežias, iš miško ir pievų augalų, su liepų prieskoniu :)
Miško medaus nebūna daug, bet kokybė nesulyginama dėl augalų, iš kurių renkamas nektaras, įvairovės. Pavasarį dominuoja miško kirtimuose žydinčių aviečių nektaras, sodų, vėliau šaltekšnių, pievų augalų, liepų ir kt.. Miško medus mažiau kristalizuojasi ir niekada pilnai nesukietėja.

Skonis turtingas, kiek aštrokas. Puikiai tinka pagardinti arbatą ar kitus patiekalus. Mes juo gardiname ir kepamą duoną.









Kadangi aplinkui praktiškai nėra žemės ūkio veiklos, kur  būtų medingų augalų (pvz. rapsų, grikių), nektarą bitės renka iš labai įvairių augalų, kas ir užtikrina medaus kokybę .

Kodėl kieta pluta ir duona palygint greitai kietėja?

1) Kodėl kieta duonos pluta?

Duoną kepu iš ekologiškų, rupiai maltų prieš pat kepant, pilno grūdo ruginių miltų (malame patys). Miltai yra su visomis sėlenomis. Todėl ir pluta gaunasi tvirtesnė. Kepant iš smulkių, parduotuvėje pirktų miltų, pluta būtų gerokai plonesnė.  Beje, parduotuvėje parduodami pilno grūdo rupūs miltai  yra smulkesni ir su mažesne sėlėnų dalimi (grūdai apšlifuojami prieš malant) nei mes ruošiam. 

Kodėl nekepu iš smulkių, baltų miltų ?  

 1. Maistingosios medžiagos yra grūdo paviršiuje, šlifuojant grūdus jos prarandamos.

 2. Smulkiai malant miltai kaista ir greitai oksiduojasi prarasdami maistingumą.

 3. Smulkiai maltų miltų gaminiai kenkia žarnyno veiklai.

Plutą galima suminkštinti sudrėkinus vandeniu ir įdėjus į maišelį.  Išbandyta ! 

2) Kodėl duona  palyginti greitai kietėja?

Natūrali duona neišvengiamai gan greitai kietėja. Deja, nenaudoju jokių priedų minkštumui išsaugoti. Bet yra keli būdai kaip situaciją taisyti:

 1. dalį duonos galima užšaldyti šaldiklyje. Atšildžius bus kaip šviežia. 

 2. riekelę pašildyti tosteryje -  rezultatas maloniai nustebins

 3. Kepaliuką susukti į drėgną drobę ir pakaitinti orkaitėje  - seniau kaime įprastas metodas. 

3) Kodėl nėra stambių grūdų ar sėklų viduje?

Grūdų gabaliukai duonoje yra daugiau reklaminis dalykas. Kad normaliai būtų įsisavinami, jie  turi būti gerai sukramtyti. Mes kmynus taip pat sumalame, nededame visos sėklos. Raugas turi savybę skaidyti baltymus į amino rūgštis. Todėl visi priedai duonoje jau paruošti lengvesniam įsisavinimui. Pilnų grūdų raugas neįveiks.

   Dėl kitų sėklų sakau ne - mano žiniomis aukštoje temperatūroje sėklos išskiria aliejus, kurie dega, ko pasekoje gaminasi kancerogenai.

Kas mums ruginė duona ?

Kas mums ruginė duona?  Šiaip maistas? Vienas iš produktų parduotuvės lentynoje? - Gal ir taip ...


Mums duona reiškia žymiai daugiau. Tai - prislietimas prie savo šaknų, prie savo kaimo, savo senelių, prosenelių istorijų, prie TOS buities  ir TOS pasaulėjautos, TŲ mitų, papročių, išgyenimas, gal net tąsa...







Eini į trobą - kitas pasaulis.  Duona rūgsta. Sunkus ąžuolinis kubilas, tvirtas, ilgai tarnauja. Ne plastikas.
Minkai, žodžiai iš niekur atsiranda. Geri žodžiai. Tebus skalsi duona. Paprasta ir nepaprasta Dovana. Šiltas jausmas...

Kūreni duonkepę - pasaulio virsmas. Tarp žemės ir dangaus vyksta sukūrimo stebuklas. Iš grūdo, iš vandens,  Gabijai padedant, gimsta duona.  Namai kvepia vaikyste, paprastumu.  Viskas tikra: tikri kvapai, tikras duonkepės karštis, tikras kačergos kotas, kiek apdegęs. Ir ramybė ...

Kaip laikyti duoną?

Duona be konservantų. Laikoma paprastame plastikiniame maišelyje po kelių dienų gali pradėti pelyti. Laikant popieriniame maišelyje (mūsų įpakavime)  gali drąsiai stovėti savaites. Esant sausam orui namuose, popierinį maišelį papildomai įdėkite į plastikinį su perforuotomis keliomis skylutėmis drėgmės pertekliui pasišalinti. Gerai laikosi šaldytuve, tik reikia įdėti į maišelį, kad nedžiūtų.  Galima sušaldyti šaldiklyje, atšildžius skonis kaip šviežios. Nors maistingums kiek nukenčia.
Pastovėjusią duoną pameginkite pašildyti tosteryje. Tikrai patiks :)

Iš ko duoną kepam?

Duoną kepam tik ruginę. Kviečių nemaišom. Ruginės duonos įsisavinimas ir nauda mums yra gerokai pranokstanti kviečius. Rugius perkam iš žinomo ūkininko, kad tikrai būtų ekologiški. Malam patys, prieš kepant duoną. Pilno grūdo, rupūs miltai.

Ajerai ir kopūstų lapai pasiruošti vasarą , dar užtenka. Į receptą įeina ir antaninių obuolienė, bulvės, šiauduose augintos.
Saldimae savo natūraliu medumi . Viską reikia iki žiemos paruošti.

Raugas gyvena ąžuoliniame kubile, ten ir duona rauginama. Bemielė.

Raugas visus komponentus perdirba, fermentuoja, čia ir maistingumo paslaptis. Nori rūgštesnės - ilgiau raugini, nori švelnesnės - trumpiau. Pagal kiekvieno  skonį.

Duonkepės statyba

Duonkepės statyba buvo nuostabi patirtis. Ugnis - namų centras, mūsų mažojo kosmoso šerdis. Ugnis duonkepėje  - pasaulio modelis, šventa vieta. Su savo dangumi (arka), padu, jungianti požeminę sferą su dausomis. Tikėta, kad per krosnį ateina vaikų sielos, į krosnį buvo įdedamas vaikas ir ištraukiamas atgimęs, sveikas (prisimenate Jonuką ir Grytutę?), krosnis - maitintoja, namų gyvybės šaltinis.

Netilpo ant paruošto pamato, o svoris numatomas apie 3 tonas ... Kad nebūtų labai didelė - apvalkalas koklinis.

Padui paaukojom 70 tamsaus stiklo butelių, kad karštis tinkamas būtų. Dabar smėlis ir šamotinės plytos, ant jų jau ir duoną bus galima pašauti.

Kylam link arkos.

Na štai, galim bandyti iškūrenti, pagaliukus suskaičiuoti,  Pabandėm košę iššutinti. Grikius. Už 15 min. žiūrim kaip šunta - degėsiai ... Per daug buvo pagaliukų.  O kaip lygiai įkaintinti padą ir dangų?  Toliau eksperimentuojam.






Pagaliau -  20 beržinių malkų, 2 šulinukai, padui įkaitinti valandą žarijas palaikyti, 2 valandas kepti,
bent 10 valandų brandinti drobe uždengus .
Skanaus !