Duonkepės statyba

Duonkepės statyba buvo nuostabi patirtis. Ugnis - namų centras, mūsų mažojo kosmoso šerdis. Ugnis duonkepėje  - pasaulio modelis, šventa vieta. Su savo dangumi (arka), padu, jungianti požeminę sferą su dausomis. Tikėta, kad per krosnį ateina vaikų sielos, į krosnį buvo įdedamas vaikas ir ištraukiamas atgimęs, sveikas (prisimenate Jonuką ir Grytutę?), krosnis - maitintoja, namų gyvybės šaltinis.

Netilpo ant paruošto pamato, o svoris numatomas apie 3 tonas ... Kad nebūtų labai didelė - apvalkalas koklinis.

Padui paaukojom 70 tamsaus stiklo butelių, kad karštis tinkamas būtų. Dabar smėlis ir šamotinės plytos, ant jų jau ir duoną bus galima pašauti.

Kylam link arkos.

Na štai, galim bandyti iškūrenti, pagaliukus suskaičiuoti,  Pabandėm košę iššutinti. Grikius. Už 15 min. žiūrim kaip šunta - degėsiai ... Per daug buvo pagaliukų.  O kaip lygiai įkaintinti padą ir dangų?  Toliau eksperimentuojam.






Pagaliau -  20 beržinių malkų, 2 šulinukai, padui įkaitinti valandą žarijas palaikyti, 2 valandas kepti,
bent 10 valandų brandinti drobe uždengus .
Skanaus !