Mums duona reiškia žymiai daugiau. Tai - prislietimas prie savo šaknų, prie savo kaimo, savo senelių, prosenelių istorijų, prie TOS buities ir TOS pasaulėjautos, TŲ mitų, papročių, išgyenimas, gal net tąsa...
Eini į trobą - kitas pasaulis. Duona rūgsta. Sunkus ąžuolinis kubilas, tvirtas, ilgai tarnauja. Ne plastikas.
Minkai, žodžiai iš niekur atsiranda. Geri žodžiai. Tebus skalsi duona. Paprasta ir nepaprasta Dovana. Šiltas jausmas...
Kūreni duonkepę - pasaulio virsmas. Tarp žemės ir dangaus vyksta sukūrimo stebuklas. Iš grūdo, iš vandens, Gabijai padedant, gimsta duona. Namai kvepia vaikyste, paprastumu. Viskas tikra: tikri kvapai, tikras duonkepės karštis, tikras kačergos kotas, kiek apdegęs. Ir ramybė ...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą